Saugaus greičio nesilaikymas įvardijamas kaip viena iš pagrindinių eismo įvykių šalies keliuose priežasčių. Tačiau apie tai, koks greitis yra saugus, neviršijantis leistino, neparašyta jokiose Kelių eismo taisyklėse – kiekvienas vairuotojas jį turi nusistatyti pats.Sostinėje jau tryliktus metus veikiančios Broniaus Kazlausko automobilių vairavimo mokyklos vadovas, buvęs automobilių ralio sporto meistras 66-erių Bronius Kazlauskas sako, kad saugus greitis kiekvienam vairuotojui gali būti skirtingas. O kas tam turi didžiausią įtaką?Leistinas greitis ne visada saugus

Nereta situacija šalies keliuose: į pakelės medį ar stulpą atsitrenkęs vairuotojas keiksnoja kelio ženklus. Juk leistino greičio jis neviršijo, tai ko dar tas policijos patrulis su savo baudos kvitu lenda?!

Pasak B.Kazlausko, nepatyrę vairuotojai dažnai klysta manydami, kad leistinas greitis yra saugus. Greičio saugumą, vairavimo mokyklos vadovo teigimu, lemia visa grandinė veiksnių: vairuotojo patirtis, automobilio svoris, padangų kokybė, švarūs veidrodėliai ir langai, oro sąlygos, kelio danga. Todėl saugus greitis, atsižvelgiant į šiuos veiksnius, gali būti ir gerokai mažesnis už leistiną.

„Saugus greitis važiuojant duobėtu, lygiu ar slidžiu keliu visuomet bus skirtingas, – teigė B.Kazlauskas. – Jeigu leistinas greitis – iki 70 kilometrų per valandą, o kelio danga sausa, matomumas geras, tai turinčiam patirties vairuotojui saugu bus važiuoti ir maksimaliu leistinu greičiu. Jei patirties mažiau, siūlyčiau maksimaliu leistinu greičiu nepiktnaudžiauti“.

Kai lyja, sninga ar pusto, kai blogas matomumas, o kelio danga slidi, anot B.Kazlausko, svarbiausia pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuriuo važiuojant bet kurią akimirką būtų galima sustabdyti automobilį iki kliūties kelyje ar numatytos sustojimo vietos.

„Vienam vairuotojui saugus greitis gali būti ir 100 kilometrų per valandą, o kitam ir perpus mažesnis greitis bus pavojingas, – atkreipė dėmesį B.Kazlauskas. – Saugaus greičio pasirinkimą daugiausia lemia vairuotojo patirtis. Jei vairuotojas nesuvaldė automobilio ar nuslydo į kelkraštį, vadinasi, jis pervertino savo arba automobilio galimybes, nors ir neviršijo leistino greičio“.

O kokį saugų greitį pasirinkti išvydus kelio ženklą, įspėjantį, kad į kelią gali iššokti briedis? Anot B.Kazlausko, šioje situacijoje svarbus ne tik greitis. Ne mažiau svarbu stebėti ir kelkraščius, o ne reguliuoti muzikos grotuvą ar rašyti SMS žinutes.

Saugų atstumą nesunku apskaičiuoti

Vienoks greitis bus saugus, jei vairuotojas nardys užmiesčio gatvėmis mažutėliu smartu, visai kitoks greitis tam pačiam vairuotojui bus saugus, jei jis persės į galingą hamerį.

„Saugus greitis šiek tiek skiriasi dėl automobilių svorio – lengvesnį automobilį galima sustabdyti truputį greičiau nei sunkų visureigį, – konstatavo B.Kazlauskas. – O sunkaus automobilio stabdymo kelias visada bus ilgesnis. Reikia įvertinti dar ir tai, kiek automobilis yra pakrautas. Todėl, vairuojant sunkų automobilį, reikia anksčiau pradėti lėtinti prieš sustojant arba rinktis mažesnį greitį“.

Didžiulę įtaką saugiam važiavimui žiemą, pasak B.Kazlausko, turi ir padangos. Jei padangos yra geros kokybės, jei jos žieminės, o ne universalios, jei jų protektoriuje yra daugiau pjūvių, sukibimas su kelio danga bus geresnis. O automobilis su universaliomis padangomis čiuožyklą primenančiame kelyje atrodys panašus į bejėgiškai slidinėjantį pėsčiąjį.

B.Kazlausko teigimu, itin svarbu ne tik pasirinkti saugų greitį, bet ir laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios kitos transporto priemonės. Didėjant greičiui ilgėja ir saugus atstumas, todėl rekomenduojamas saugus atstumas – kai važiuojančius automobilius skiria 2 sekundės. Saugų atstumą, pasak B.Kazlausko, nusistatyti nesunku – tereikia pasirinkti orientyrą, kurį pravažiuoja priekyje važiuojanti mašina, ir mintyse skaičiuoti iki dviejų. Vienas, du – jei suskaičiuoti suspėjama anksčiau, nei pravažiuojamas orientyras, vadinasi, pasirinktas atstumas yra geras.

„Kai automobilis susiduria su ta pačia kryptimi priekyje važiuojančiu, esminė klaida dažnai būna ta, kad išsigandęs vairuotojas susidūrimo bando išvengti tik spausdamas stabdžio pedalą ir daugiau nieko nedarydamas, – pabrėžė B.Kazlauskas. – Jei jam pasiseks – automobilis sustos, jei ne – atsirems į kitą. Labiau patyręs vairuotojas tokioje situacijoje ne tik stabdys, bet tuo pat metu, įsitikinęs, kad tai saugu, pasistengs kliūtį apvažiuoti“.

Būtina prognozuoti važiavimą kelyje

Skirtingą saugų greitį turėtų rinktis ir vairuotojai, važiuojantys automobiliais, kurių varantieji ratai yra visi keturi, tik priekiniai arba tik užpakaliniai.

„Automobiliu su keturiais varančiaisiais ratais galima saugiau važinėti blogu, smėlėtu, slidžiu keliu, lengviau išvengti slydimo posūkiuose, – teigė B.Kazlauskas. – Tačiau bet kuriuo atveju viską lemia vairuotojo patirtis ir įgūdžiai. Jei patirties nebus, nepadės ir penktas varantysis ratas – vis tiek įvažiuos į griovį“.

Važiuojant slidžiu keliu ir stabdant, anot B.Kazlausko, svarbu ne tik žiūrėti į tai, kas dedasi priekyje, bet ir stebėti situaciją užpakalyje. Jei iš paskos važiuojantis automobilis yra pernelyg arti, stabdyti iš lėto reikia pradėti gerokai anksčiau nei sausame kelyje. O kas žino – galbūt iš paskos važiuojantis automobilis yra plikas basas ir jo vairuotojas nespės sustabdyti? Gal tas vairuotojas stokoja patirties?

„Patyręs vairuotojas kelyje iškart pastebi kliūtį ir numato veiksmus: ar sumažinti greitį, ar bandyti ją apvažiuoti, – sakė B.Kazlauskas. – Jei patirties turintis vairuotojas numato, kad nesugebės sustabdyti arba persirikiuoti į kitą juostą, jis iš anksto sulėtins greitį. Jauni vairuotojai apie tai dažniausiai negalvoja: pradeda stabdyti tik privažiavęs prie pat kliūties, kai atstumas jau būna per mažas. Kelyje, kaip ir šachmatuose, būtina numatyti kelis ėjimus į priekį, vien greičio ir stabdžio pedalais pasikliauti negalima“.

Prognozuojant galimus pokyčius kelyje, pasak B.Kazlausko, nedera pamiršti ir to, kad greta esančia eismo juosta važiuojantis automobilis bet kada gali persirikiuoti ir stabdyti. Reikia būti tam pasirengus.

„Aišku, labai svarbi ir pačių eismo dalyvių kultūra, ir prevencija, – atkreipė dėmesį B.Kazlauskas. – O mūsų keliuose kultūros nedaug: dažnas važiuoja taip, kaip nori, posūkių nerodo, rikiuojasi, stabdo, nekreipdamas dėmesio į kitus eismo dalyvius. Vairuotojų mentalitetas, deja, žemas. Policija tokius kelių chuliganus turėtų kontroliuoti griežčiau. Manau, dažnam vairuotojui užtektų vien policijos įspėjimo. Vairuotojai taptų atsakingesni ir keliuose būtų saugiau“.

Parengta pagal dienraščio “Respublika” priedą “Greitis”